- stačiuoti
- stačiúoti, -iúoja, -iãvo intr. 1. būti stačiam, stovėti, stovinėti: Sėskit, sveteliai, kogi stačiúojat? J.Jabl(Kp). Jie stačiuoja netoli nuo urvo angos Vr. Daugumas nė kailinių nenusivelka, tik stačiuoja, dirsčioja pro langus į lauką V.Bub. Tu stačiúoji ir stačiúoji visą dieną (neprisėdi pailsėti) Brž. 2. Kb, Nmn užsilipus vaikščioti (suolais): Tik nuploviau suolus – jau tu stačiúoji Pns. Vaikai, eikit nuog suolų nestačiãvę! Rtn. Nestačiúok suolais J.Jabl(Lp). 3. stotis ant užpakalinių kojų, piestu: Arklys pasibaidė traukinio, pradėj[o] stačiúot Vrn. 4. refl. eiti imtynių, galynėtis: Jaunų jau tokias būdas, kad nenustovi vietoj: vis peštis, vis stačiúotis mėgsta Pns. Tep kap šunes: sueina, tai tuoj stačiúotis Švn. \ stačiuoti; apstačiuoti; nustačiuoti; pastačiuoti
Dictionary of the Lithuanian Language.